Dictionary of the Lithuanian Language.
atgarmėti — atgarmėti, àtgarma, ėjo intr. su triukšmu ateiti, atbėgti: Netrukus atgarmėjo visa šeimyna rš. garmėti; apgarmėti; atgarmėti; įgarmėti; išgarmėti; nugarmėti; pagarmėti; pragarmėti; prigarmėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
garmėti — garmėti, gar̃ma (garma), ėjo intr. 1. bėgti, lėkti, vykti su triukšmu, būriu, krūvomis: Gar̃ma gyvatės, kaip pašvilpia žynys, t. y. lenda, kavojas J. Vienu urmu (umata) garmėjo sodvininkai (veselninkai), t. y. ėjo į saklyčią, subėgo J. Pastovėjo … Dictionary of the Lithuanian Language
išgarmėti — išgarmėti, ìšgarma, ėjo intr. su triukšmu išeiti, išbėgti: Po vienos minutės mudu išgarmėjome į gatvę rš. Žmonys išgarmėjo, t. y. išėjo J. Visas būrys vaikų išgarmėjo iš kiemo į laukus Brt. Išgarmėjo jau piršliai iš Onytės Srv. Kai sukūriau jam… … Dictionary of the Lithuanian Language
nugarmėti — nugarmėti, nùgarma (nugarma Užv), ėjo intr. 1. su triukšmu nueiti, nulėkti: Laiptais nugarmėjau žemyn rš. 2. nugrimzti, nuskęsti: Akmuo nugarmėjo į armenis, t. y. nugrimzdo J. Ans nugarmė̃s į smalą, t. y. nugrims į skradžiąsias J. Lapė nugarmėjo … Dictionary of the Lithuanian Language
pagarmėti — pagarmėti, pàgarma, ėjo intr. paskęsti, pagrimzti: Ans pagarmėjo į pelkę, t. y. susmuko, kad nebišsikapanojo J. Pagarmėjo visa gerybė, t. y. pražuvo J. garmėti; apgarmėti; atgarmėti; įgarmėti; išgarmėti; nugarmėti; pagarmėti; pragarm … Dictionary of the Lithuanian Language
pragarmėti — pragarmėti, pràgarma, ėjo intr. prapulti, dingti: Naujakurys Norkus baigia sėjos darbus, galvodamas apie pragarmėjusią praeitį (sov.) rš. Pragarmėjo kaip ugny Jnk. garmėti; apgarmėti; atgarmėti; įgarmėti; išgarmėti; nugarmėti; p … Dictionary of the Lithuanian Language
prigarmėti — prigarmėti, prìgarma (prigarma), ėjo intr. su triukšmu prieiti, prisirinkti: Vagi kiek žuvies prigarmėjo rš. Rytoj čia prigarmės jaunimo J.Avyž. Žmonių minios prigarma Lkv. Vaikų kap amaro pilna trioba prigarmėjo Lš. garmėti; apgarmėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
sugarmėti — sugarmėti, sùgarma, ėjo intr. 1. staiga sueiti, subėgti, susirinkti: Jis buvo iš tos grupės po karo sugrįžusių moksleivių, kurie sugarmėjo į kovos būrį, vos tiktai juos pasiekė kvietimas dėtis į krūvą su kovojančiais darbininkais (sov.) rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
užgarmėti — užgarmėti, ùžgarma, ėjo intr. su triukšmu užplaukti, užgriūti: Ant manęs užgarmėdavo didelė baltakepurė banga rš. | Kad užgarmėjo visas bernų pulkas! Km. garmėti; apgarmėti; atgarmėti; įgarmėti; išgarmėti; nugarmėti; pagarmėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įgarmėti — įgarmėti, į̃garma, ėjo intr. 1. su triukšmu įbėgti, įeiti: Antai, į kiemą įgarmėjo keli vežimai žmonių Jrb. Tik duris atidarėm, ir visi įgarmėjo į vidų Vdžg. 2. įkristi, įgrimzti: Ėjo jis per ledą, įlūžo ir įgarmėjo Jrb. Sunkvežimis staiga… … Dictionary of the Lithuanian Language
